rikdyti — rikdýti 1 vksm. Par̃šą, óžį, žąsi̇̀s ri̇̀kdo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
rikdyti — rikdýti 2 vksm. Jei pàts nemóki, tai ir ki̇̀to nerikdýk … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
rikdyti — 1 rikdyti, rìkdo (rìkdžia), rìkdė caus. 1 rikti. 1. J daryti, kad rėktų, rėkinti: Kas juos rìkdžia, ko anys rėkia? Užp. | prk.: Muzikantas, retkarčiais atmesdamas geltonus savo plaukus ir atsilošdamas, iš visų jėgų rikdė armoniką rš. Dar kurį … Dictionary of the Lithuanian Language
glumyti — glùmyti, ija ( yti Skr), ijo (brus. глyмiць) tr. trikdyti, rikdyti; mulkinti, klaidinti: Ką tu čia mane glùmiji, aš gerai žinau! Gl. Jam taip skaityt nesiseka, o tu jį dar negerai mokydamas glùmiji Snt. Pats nemoka, tai ir kitus mokydamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrikdyti — 1 išrikdyti tr. 1. išvirkdyti: Išrikdỹs jis tą vaiką, viškai nežiūria Šd. 2. verkiant, rėkiant išprašyti: Aš iš vyro šiandien išrikdžiaũ pinigų Lnkv. 3. barant pravirkdyti: Tėvulis išrìkdė mergas už grindų mazgojimą Ss. rikdyti; įrikdyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nurikdyti — 1 nurikdyti tr. 1. atimant ką pravirkdyti, nuskriausti: Smarkiai nurìkdė juos dar vokiečių laikais Rz. 2. numynioti, nugailinti, nuletenti: Gaidys vištą nurìkdė Grž. rikdyti; įrikdyti; išrikdyti; nurikdyti; prarikdyti; suri … Dictionary of the Lithuanian Language
parikdyti — 2 parikdyti caus. 2 parikti 1: Pamokslas apie neparikdytiną bažnyčią A.Baran. rikdyti; parikdyti; surikdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
prarikdyti — 1 prarikdyti tr. DŽ1, Krš, Plv pravirkdyti: Ta didžioji [mergaitė] i prarìkdo tą mažiukę Rd. | refl. tr., intr.: Vaikai, kaip vieni pasiliekta, ir prasirìkdo vienas kitą Užv. Kuo ji prasirìkdo labiausiai, tai pirštukais – sukiša burnon ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
rikdinti — 1 rikdinti, ina, ino žr. 1 rikdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
rikdymas — 1 rìkdymas sm. (1) DŽ → 1 rikdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
